Projektas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos 2000m. d. įstatymu Nr.
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTAS
PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Statuto paskirtis
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau - Statutas) reglamentuoja
muitinės pareigūnų priėmimo ir atleidimo iš tarnybos tvarką, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą,
atsakomybę ir kitus muitinės pareigūnų statuso ypatumus.
2.Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso .nereglamentuoja Statutas.
2 straipsnis. Statute vartojamos sąvokos
1) Lietuvos Respublikos muitinė (toliau - muitinė) - Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kurią sudaro Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) ir muitinės įstaigos;
2) Muitinės įstaiga - teritorinė muitinė arba kita įstaiga, pavaldi Muitinės departamentui ir turinti juridinio asmens statusą;
3) Muitinės pareigūnas (toliau - pareigūnas) - statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo ar vidinio administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.
3 straipsnis. Pareigūnų pareigybių sąrašai
Pareigūnų pareigybių sąrašus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
ANTRASIS SKIRSNIS PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ
4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai asmenims, pareiškusiems norą tarnauti muitinėje
Asmenims, pareiškusiems norą tarnauti muitinėje, taikomi šie bendrieji reikalavimai:
1) nepriekaištinga reputacija
2) Lietuvos Respublikos pilietybė ir lietuvių kalbos mokėjimas;
3) amžiaus cenzas: ne mažiau kaip 22 metai ir ne daugiau kaip 50 metų. Į Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, Muitinės departamento struktūrinio padalinio vadovo, jo pavaduotojo, muitinės įstaigos direktoriaus, jo pavaduotojo, muitinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo pareigas priimami ir vyresni kaip 50 metų asmenys, bet nesulaukę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) aukštasis išsilavinimas.
5) Karo prievolės įstatymo nustatytos pradinės karo prievolės atlikimas. Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenims, kuriems ji atidėta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais;
6) teigiami Statuto 7 straipsnyje numatyto specialaus patikrinimo rezultatai.
5 straipsnis. Papildomi reikalavimai
1. Tam tikroms pareigybėms užimti Muitinės departamento generalinis direktorius gali nustatyti papildomus reikalavimus (profesinės veiklos, darbo stažo, sveikatos, užsienio kalbų mokėjimo ir kitus).
2. Reikalavimus Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigybei nustato finansų ministras.
6 straipsnis. Sveikatos patikrinimas
Asmenys, pareiškę norą tarnauti muitinėje, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos išvadą dėl tinkamumo tarnybai. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicinos reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Muitinės departamento generaliniu direktoriumi.
7 straipsnis. Specialus patikrinimas
Asmenys, pareiškę norą tarnauti muitinėje, tikrinami pagal Muitinės departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir, esant reikalui, kitų institucijų duomenis. Tikrinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
8 straipsnis. Privačių interesų deklaravimas
Į tarnybą priimamas asmuo privalo pateikti Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaraciją pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
9 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje apribojimai
Į tarnybą muitinėje pareigūnais negali būti priimti asmenys:
1) pagal medicinos išvadą netinkantys tarnauti muitinėje;
2) teisti už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
3) anksčiau tarnavę muitinėje ir atleisti iš tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardą diskredituojančius veiksmus, jei nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų;
4) atleisti iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, jei nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų;
5) buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai-pagal įstatymo "Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" reikalavimus;
6) kurių tėvai, įtėviai, broliai, seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai tarnauja muitinėje, ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo arba kontrolės ryšys;
7) atleisti iš tarnybos dėl aplinkybių, nurodytų Statuto 51-straipsnio l dalies 25 ir 26
punktuose, jeigu šios aplinkybės atsirado dėl jų kaltės.
10 straipsnis. Viešas konkursas
1. Asmenys į tarnybą muitinėje priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą sudaro egzaminas ir privalumų vertinimas. Muitinės departamento viešo konkurso komisijos sudėtį tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, o muitinės įstaigos - šios įstaigos direktorius.
2. Viešo konkurso organizavimo tvarką nustato finansų ministras.
11 straipsnis. Priėmimo į tarnybą, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš tarnybos tvarka
1. Muitinės departamento pareigūnus, muitinės įstaigų direktorius, jų pavaduotojus ir muitinės postų viršininkus priima į tarnybą, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš tarnybos Muitinės departamento generalinis direktorius. Kitus muitinės įstaigų pareigūnus priima į tarnybą, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš tarnybos muitinės įstaigos direktorius. Muitinės departamento generalinį direktorių priima į tarnybą, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš tarnybos finansų ministras.
2. Priėmimas į tarnybą, perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas iš tarnybos įforminamas finansų ministro, Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos direktoriaus įsakymu. Priimtas į tarnybą asmuo įgyja pareigūno statusą.
3. Pareigūnas (išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių ir jo pavaduotojus) priimamas į tarnybą stažuotės ir bandomojo laikotarpio laikui. Pareigūno, sėkmingai atlikusio stažuotės programą ir gavusio teigiamą bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimą, tarnyba paskyrusio jį Į pareigas vadovo įsakymu pratęsiama ne trumpesniam kaip penkerių ir ne ilgesniam kaip dešimties metų terminui. Pasibaigus šiam terminui, tarnybos santykiai gali būti vėl pratęsiami ne trumpesniam kaip penkerių ir ne ilgesniam kaip dešimties metų terminui.
4. Muitinės departamento generalinis direktorius ir jo pavaduotojai priimami į tarnybą penkerių metų terminui. Pasibaigus penkerių metų terminui, šiuos pareigūnus į pareigas paskyrusio vadovo įsakymu jų tarnyba gali būti pratęsiama sekančiam penkerių metų terminui, bet ne daugiau kaip vieną kartą.
5. Priimamas į tarnybą asmuo pasirašytinai supažindinamas su jo pareigybės aprašymu, jam išduodamas tarnybinis pažymėjimas.
12 straipsnis. Stažuotė
1. Priimtas į tarnybą muitinėje pareigūnas (išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių ir jo pavaduotojus) stažuojasi pagal pareigūnų stažavimo programas. Stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir praktinis darbas, prižiūrint stažuotės vadovui. Stažuotės laikas negali būti trumpesnis kaip 2 savaitės.
2. Stažuotės tvarką bei stažavimo programas nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
13 straipsnis. Bandomasis laikotarpis
1. Pareigūnams po stažuotės nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas.
2. Muitinės departamento generaliniam direktoriui ir jo pavaduotojams bandomasis laikotarpis nustatomas nuo paskyrimo į pareigas dienos.
3. Jeigu paskyręs pareigūną į pareigas vadovas pripažįsta, kad bandomojo laikotarpio rezultatai yra neigiami, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
l4 Straipsnis. Uniforma ir skiriamieji ženklais.
1. Pareigūnai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą su skiriamaisiais ženklais.
2. Uniformos bei skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė.
3. Uniformos išdavimo ir dėvėjimo tvarką bei skiriamųjų ženklų naudojimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
DRAUDIMAI PAREIGŪNAMS, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS
15 straipsnis. Draudimai pareigūnams
Pareigūnams draudžiama:
1) būti Įmonės renkamu (skiriamu) valdymo organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra valstybės ar savivaldybės institucijai įgaliojus, bei gauti atlyginimą už šį darbą. Pareigūnui, kuris yra įmonės kolegialaus organo išrinktas (paskirtas) narys, skirtas atlyginimas už veiklą valdymo organe pervedamas Į valstybės biudžetą;
2) sudaryti sandorius institucijos ar įstaigos, kurioje jis dirba, vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis ar asmenys, nurodyti Statuto 9 straipsnio 6 dalyje, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis ar asmenys, nurodyti Statuto 9 straipsnio 6 dalyje, turi akcijų ar valdo pagal įgaliojimą kito asmens akcijas;
3) atstovauti šalies ir užsienio valstybių įmonių, kitų institucijų ar įstaigų interesams ar vykti įmonių lėšomis Į užsienį;
4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą negu šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už darbą teisės aktų rengimo grupėse ir komisijose, jei Šis darbas nenumatytas pareigybės aprašyme, taip pat kūrinius, laikomus autorių teisių objektais pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą;
5) streikuoti;
6) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje, išskyrus Statuto 34 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį;
7) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais, dalyvauti politinėje veikloje.
2. Muitinės departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, muitinės įstaigų direktoriams, jų pavaduotojams draudžiama būti muitinės darbuotojų profesinių sąjungų ar susivienijimų nariais.
3.Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu pareigūnams gali būti nustatyti ir kiti draudimai.
16 straipsnis. Pareigūnų pareigos ir teisės
Pareigūnų pareigas ir teises nustato Valstybės tarnybos įstatymas
2. Kiekvieno pareigūno pareigos ir teisės nurodytos jo pareigybės aprašyme.
17 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimas
1. Pareigūnai privalo kelti savo kvalifikaciją.Į
2. Kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
KETVIRTASIS SKIRSNIS PRIESAIKOS TVARKA
18 straipsnis. Priesaikos tvarka
1. Į tarnybą priimtas pareigūnas prisiekia Lietuvos Respublikai skyrimo į pareigas dieną.
2. Prisiekiama iškilmingoje aplinkoje, dalyvaujant pareigūną paskyrusiam į pareigas ar jį pavaduojančiam vadovui.
3. Prisiekiama individualiai. Prisiekiantysis stovėdamas garsiai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo. Kai vienu metu prisiekia daug pareigūnų, vienas iš jų garsiai skaito priesaikos tekstą, o kiti jį pakartoja. Kiekvienas prisiekiantysis atskirai pasako tik savo vardą ir pavardę.
4. Neprisiekęs ar atsisakęs prisiekti pareigūnas negali eiti pareigų.
19 straipsnis. Priesaikos tekstas
1. Priesaikos tekstas:
"Aš, (vardas, pavardė), Jūsų akivaizdoje,
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus,
prisiekiu savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui,
prisiekiu saugoti valstybines ir tarnybines paslaptis.
Tepadeda man Dievas.5'
2. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
3. Pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas pareigūno asmens byloje.
PENKTASIS SKIRSNIS PAREIGINIAI LAIPSNIAI
20 straipsnis. Pareiginių laipsnių paskirti»
Einamoms pareigoms žymėti nustatomi šie pareiginiai laipsniai:
1) vyriausiasis muitininkas;
2) 1 rango muitininkas,
3) II rango muitininkas;
4) III rango muitininkas;
5) 1 klasės muitininkas;
6) II klasės muitininkas;
7) III klasės muitininkas;
8) vyresnysis muitininkas;
9) muitininkas.
21 straipsnis. Pareigas žymintys pareiginiai laipsniai
Atsižvelgiant į einamas pareigas, nustatomi šie pareiginiai laipsniai:
pareigos aukščiausiasis laipsnis
1) Muitinės departamento generalinis direktorius vyriausiasis muitininkas
2) Muitinės departamento generalinio direktoriaus
pavaduotojas, muitinės įstaigos direktorius 1 rango muitininkas
3) Muitinės departamento struktūrinio padalinio1 II rango muitininkas vadovas, jo pavaduotojas, muitinės įstaigos direktoriaus pavaduotojas
4) Muitinės departamento vyriausiasis ir vyresnysis III rango muitininkas specialistas, muitinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovas, jo pavaduotojas
5) Muitinės departamento specialistas, muitinės 1 klasės muitininkas įstaigos vyriausiasis ir vyresnysis specialistas, muitinės posto pamainos viršininkas
6) muitinės įstaigos specialistas II klasės muitininkas
7) muitinės posto vyriausiasis inspektorius III klasės muitininkas
8) muitinės posto vyresnysis inspektorius vyresnysis muitininkas
9) muitinės posto inspektorius muitininkas
22 straipsnis. Pareiginių laipsnių suteikimo tvarka
1. Pareiginiai laipsniai priimtiems į tarnybą pareigūnams suteikiami pasibaigus bandomajam laikotarpiui.
2. Vyriausiojo muitininko ir 1 rango muitininko pareiginiai laipsniai suteikiami, kai paskiriama į atitinkamas pareigas.
3. Vyriausiojo muitininko pareiginį laipsnį suteikia finansų ministras.
4. Kiti pareiginiai laipsniai suteikiami Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
23 straipsnis. Aukštesnio pareiginio laipsnio suteikimas anksčiau laiko
Už didelius tarnybos nuopelnus pareigūnui gali būti suteiktas aukštesnis negu priklauso pagal užimamas pareigas pareiginis laipsnis, bet ne daugiau kaip vienu pareiginiu laipsniu ir tik vieną kartą per pareigūno tarnybos laiką.
24 straipsnis. Draudimas suteikti aukštesnį pareiginį laipsnį
Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis pareiginis laipsnis nesuteikiamas.
25 straipsnis. Pareiginio laipsnio paaukštinimas arba pažeminimas
Perkėlus pareigūną į aukštesnes arba žemesnes pareigas, jam suteikiamas šias pareigas atitinkantis pareiginis laipsnis.
26 straipsnis. Pareiginio laipsnio netekimas
Pareiginio laipsnio netenkama netekus pareigūno statuso.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS
27 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimo paskirtis
Tarnybinės veiklos vertinimo paskirtis - patikrinti pareigūnų kvalifikaciją ir tinkamumą pareigoms bei ugdyti pareigūnų profesionalumą.
28 straipsnis Vadovaujančių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų, muitinės įstaigų direktorių, jų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų tarnybinę veiklą vertina Statutinių pareigūnų tarnybos vertinimo komisija (Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis).
2. Kitų pareigūnų tarnybinę veiklą vertina Vyriausioji tarnybinės veiklos vertinimo komisija ir muitinės įstaigų tarnybos vertinimo komisijos.
29 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimo periodiškumas
1. Pareigūnų tarnybinė veikla pirmą kartą vertinama jiems ištarnavus muitinėje vienerius metus po bandomojo laikotarpio pasibaigimo. Vėliau jų tarnybinė veikla vertinama kas treji metai.
2. Prireikus Muitinės departamentas gali surengti Muitinės departamento, atskirų muitinės įstaigų ar jų struktūrinių padalinių pareigūnų neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą.
30 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimo tvarka ir sąlygos
Tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir sąlygas nustato finansų ministras.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS IR LAIKINAS PAVEDIMAS ATLIKTI KITAS PAREIGAS
31 straipsnis. Perkėlimo į kitas pareigas pagrindai
1. Pareigūnas gali būti perkeltas:
1) į aukštesnes pareigas (viešo arba uždaro konkurso būdu, skatinimo tvarka);
2) į lygiareikšmes pareigas (jo prašymu arba sutikimu, taip pat viešo arba uždaro konkurso būdu);
3) į žemesnes pareigas (jo prašymu arba sutikimu, dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, dėl sveikatos būklės, tarnybinės veiklos vertinimo tvarka, Statuto 38 str. 1 dalies 5 punkte numatytu atveju).
2. Viešo ir uždaro konkurso pareigoms užimti tvarką nustato finansų ministras.
32 straipsnis. Reikalavimas nurodyti perkėlimo į kitas pareigas pagrindą
Įsakyme dėl pareigūno perkėlimo Į kitas pareigas nurodomas perkėlimo pagrindas.
33 straipsnis. Draudimas perkelti į aukštesnes pareigas
Draudžiama perkelti į aukštesnes pareigas pareigūną, turintį galiojančią tarnybinę nuobaudą.
34 straipsnis. Laikinas pavedimas pareigūnui atlikti kitas pareigas
1. Muitinės įstaigos direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas lygiareikšmes, žemesnes arba aukštesnes pareigas toje pačioje muitinės įstaigoje pavedimo laikotarpiu neatliekant pagrindinių pareigų).
2. Muitinės departamento generalinis direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti bet kurios muitinės įstaigos pareigūnui atlikti kitas lygiareikšmes, žemesnes arba aukštesnes pareigas kitoje muitinės įstaigoje (pavedimo laikotarpiu neatliekant pagrindinių pareigų).
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas laikinas pavedimas pareigūnui atlikti lygiareikšmes, žemesnes arba aukštesnes pareigas per penkerius jo tarnybos metus negali trukti ilgiau kaip vienerius metus.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka pavedus pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas, jam mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Pavedus atlikti žemesnes pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju darbo užmokestį pareigūnui moka jo nuolatinės tarnybos vietos muitinės įstaiga.
5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos nėščioms moterims ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų amžiaus, taip pat moterims, turinčioms vaiką iki 3 metų.
6. Pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta laikinai kartu su pagrindinėmis pareigomis atlikti ir kitas pareigas. Pavedus atlikti aukštesnes pareigas, pareigūnui mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS PAREIGŪNŲ SKATINIMAS
35 straipsnis. Skatinimo rūšys
1. Pavyzdingai atliekantys tarnybines pareigas pareigūnai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) pinigine premija arba vardine dovana;
4) perkėlimu į aukštesnes pareigas;
5) apdovanojimu Lietuvos muitinės garbės ženklu ir įrašymu į Lietuvos muitinės garbės knygą.
2. Už ypač didelius nuopelnus Lietuvos Respublikai pareigūnai gali būti rekomenduojami valstybės ar tarptautinių organizacijų apdovanojimui gauti.
36 straipsnis. Skatinimo apribojimai
1. Pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami.
2. Pareigūnai, perkelti į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą, neskatinami vienerius metus nuo perkėlimo dienos.
37 straipsnis. Skatinimo tvarka
1. Muitinės departamento pareigūnus, muitinės įstaigų direktorius, jų pavaduotojus, muitinės postų viršininkus skatina Muitinės departamento generalinis direktorius, o kitus muitinės įstaigų pareigūnus - muitinės įstaigos direktorius arba Muitinės departamento generalinis direktorius.
2. Muitinės departamento generalinį direktorių skatina finansų ministras.
3. Duomenys apie pareigūno paskatinimus saugomi jo asmens byloje.
DEVINTASIS SKIRSNIS TARNYBINĖS NUOBAUDOS
38 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų rūšys
1. Pareigūnams už įstatymų pažeidimą bei kitus tarnybinius nusižengimus taikomos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) pareiginės algos sumažinimas nuo 1 iki 3 mėnesių, bet ne daugiau kaip 30 procentų;
5) perkėlimas į žemesnes pareigas;
6) atleidimas iš tarnybos.
2. Muitinės departamento pareigūnams, muitinės įstaigų direktoriams, jų pavaduotojams, muitinės postų viršininkams tarnybines nuobaudas skiria Muitinės departamento generalinis direktorius, o kitiems muitinės įstaigų pareigūnams- muitinės įstaigos direktorius.
3. Muitinės departamento generaliniam direktoriui tarnybines nuobaudas skiria finansų ministras.
39 straipsnis. Pasiaiškinimas
1. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą reikalaujama, kad pareigūnas pasiaiškintų raštu.
2. Pareigūnui atsisakius pasiaiškinti raštu, tarnybinę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktas įforminamas aktu.
40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra ir terminai
1. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovui gavus rašytinę informaciją apie pareigūno tarnybinį nusižengimą.
2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, praėjus trejiems metams nuo nusižengimo padarymo dienos.
3. Paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikaltimo požymių, nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama kvotos organui. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukus, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.
41 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skaičius ir apskundimo tvarka
1. Už padarytą nusižengimą skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.
2. Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per 1 mėnesį galima apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
42 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimo terminas
1. Tarnybinės nuobaudos (išskyrus perkėlimą į žemesnes pareigas ir atleidimą iš tarnybos) galioja vienerius metus.^^
2. Jeigu nubaustasis pareigūnas pavyzdingai atlieka tarnybines pareigas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarnybinės nuobaudos gali būti panaikintos nesibaigus galiojimo terminui.
43 straipsnis. Tarnybinių nusižengimų rūšys ir nuobaudų skyrimo tvarka
1. Nusižengimai, už kuriuos skiriamos tarnybinės nuobaudos, skirstomi į sunkius, vidutinius ir lengvus.
2. Sunkaus, vidutinio ir lengvo nusižengimo sąvokas nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Pareigūnui, turinčiam teisę naudoti šaunamąjį ginklą, tarnybinio šaunamojo ginklo praradimas yra sunkus nusižengimas.
3. Už lengvą nusižengimą taikoma pastaba, už vidutinį nusižengimą - papeikimas, griežtas papeikimas arba pareiginės algos sumažinimas, už sunkų nusižengimą - pareiginės algos sumažinimas, perkėlimas į žemesnes pareigas arba atleidimas iš tarnybos.
4. Duomenys apie pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas saugomi jo asmens byloje.
5. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
44 straipsnis. Žalos atlyginimas
Žala, kurią pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais vykdydamas tarnybines pareigas, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ
45 straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir terminai
1. Pareigūnas nušalinamas nuo pareigų:
1) jei jis yra tarnyboje neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų - tą dieną (pamainą);
2) jei jis įtariamas padaręs sunkų tarnybinį nusižengimą - kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas;
3) jei jis tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pripažįstamas netinkamu užimamoms pareigoms - kol bus priimtas sprendimas dėl jo tolimesnės tarnybos.
2. Jei muitinės posto pareigūnas teisėsaugos institucijų sprendimu nušalinamas nuo pareigų dėl kaltinimo nusikaltimo (kyšio priėmimo ar kontrabandos) padarymu, kartu su juo pamainoje dirbę pareigūnai gali būti nušalinami nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui.
46 straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatytais pagrindais Muitinės departamento pareigūnus, muitinės įstaigų direktorius, jų pavaduotojus, muitinės postų viršininkus nuo pareigų nušalina Muitinės departamento generalinis direktorius, o kitus muitinės įstaigų pareigūnus -muitinės įstaigos direktorius.
2. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pareigūną nuo pareigų nušalina jo tiesioginis arba aukštesnes pareigas einantis vadovas arba įgaliojimus nušalinti turintys pareigūnai.
3. Statuto 45 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu muitinės posto pareigūną nuo pareigų nušalina muitinės įstaigos direktorius.
4. Muitinės departamento generalinį direktorių nuo pareigų nušalina finansų ministras.
47 straipsnis. Reikalavimai nušalinimo nuo pareigų atveju
Nušalintas nuo pareigų pareigūnas privalo grąžinti tarnybinį pažymėjimą ir kitus dokumentus bei darbo priemones, kuriuos jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.
48 straipsnis. Tarnybinis patikrinimas
1. Nušalinus pareigūną nuo pareigų pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą arba 2 dalį, jį nušalinusio vadovo pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas.
2. Atlikus tarnybinį patikrinimą, pareigūnas gali būti grąžintas į ankstesnes pareigas, perkeltas į žemesnes pareigas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka arba atleistas iš tarnybos.
3. Tarnybinio patikrinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
49 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas
1. Pareigūno nušalinimo nuo pareigų Statuto 45 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose ir 2 dalyje numatytais pagrindais metu darbo užmokestis jam nemokamas.
2. Jeigu atlikus tarnybinį patikrinimą pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnes pareigas, darbo užmokestis jam išmokamas už visą nušalinimo laiką.
50 straipsnis. Nušalinto pareigūno atleidimas iš tarnybos
Atleidžiant nušalintą pareigūną iš tarnybos, atleidimo diena laikoma paskutinėjo darbo diena.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS IR PERSONALO REZERVAS
51 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Pareigūnas iš tarnybos muitinėje atleidžiamas:
1)jo pareiškimu (Statuto 53 straipsnis);
2) kai jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas Statuto 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais;
3) pasibaigus skyrimo į pareigas terminui;
4) sumažinus pareigūnų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų ar struktūrinio padalinio likvidavimo;
5) kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iŠ eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką. Pareigūnams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe, pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;
6) kai jis pašaukiamas į karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
7) kai paskyręs jį į pareigas vadovas pripažįsta, kad bandomojo laikotarpio rezultatai yra neigiami;
8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
9) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą,
10) kai jis pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos;
11) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau tose pareigose tarnavęs pareigūnas;
12) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos;
13) kai jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
14) kai jis atsisako prisiekti;
15) kai likviduojama muitinės įstaiga;
16) kai jis atskleidžia tarnybinę paslaptį;
17) kai paaiškėja Statuto 9 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos arba atsirado vėliau;
18) kai jis pažeidžia draudimą, nustatytą Statuto 15 straipsnyje;
19) kai jam sueina Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius;
20) kai jis padaro vidutinį tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos tarnybinės nuobaudos;
21) kai jis padaro sunkų tarnybinį nusižengimą;
22) kai Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, struktūrinio padalinio vadovo, muitinės įstaigos direktoriaus, jo pavaduotojo, struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai;
23) kai jis nesutinka su pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;
24) kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja pareigūno vardą;
25) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
26) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą.
2. Asmuo, atleistas iš tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali grįžti į buvusias ar, jei nėra galimybės, lygiareikšmes arba žemesnes pareigas.
52 straipsnis. Išbraukimas iš pareigūnų sąrašų
Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Muitinės departamento generalinio direktoriaus ar muitinės įstaigos direktoriaus įsakymu.
53 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pareigūno pareiškimu
1. Pareigūnas turi teisę savo noru nutraukti tarnybą, apie tai raštu įspėjęs turintį teisę atleisti jį iš tarnybos vadovą ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Jeigu vadovas sutinka, tarnyba gali būti nutraukta bet kada praėjus trims kalendorinėms dienoms nuo pareiškimo padavimo.
2. Jei reikalavimas atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas nuo pareigūno pareiškime nurodytos datos.
3. Pareigūnas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti tarnybą ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik turinčiam teisę atleisti jį iš tarnybos vadovui sutikus.
54 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos atskirais atvejais
1. Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8, 10, 12 punktus). Jeigu pareigūnas atleistas iš tarnybos pažeidžiant Šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
2. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 15 punktus galima tik įspėjus jį raštu prieš du mėnesius. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, invalidui, pareigūnui, turinčiam vaiką iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius. Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
3. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 11 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės perkelti pareigūną jam sutinkant į lygiareikšmes arba žemesnes pareigas.
4. Draudžiama atleisti pareigūną iš tarnybos dėl politinių, religinių įsitikinimų, rasės, tautybės ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis pareigūno savybėmis.
55 straipsnis. Kompensacija
1. Atleidžiant pareigūną iŠ tarnybos pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalies 2, 5, 10 ir 23 punktus, jam išmokama dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Atleidžiant pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 15 punktus, jam išmokama trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio kompensacija pareigūnams, turintiems daugiau kaip 15 metų tarnybos muitinėje stažo, didinama pusantro karto, daugiau kaip 20 metų - du kartus.
56 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu
1. Su atleidžiamu iŠ tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.
2. Atleidžiamas iš tarnybos pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą ir kitus dokumentus bei darbo priemones, kuriuos turėjo eidamas tarnybines pareigas.
57 straipsnis. Pareigūno grąžinimas į tarnybą
1. Pareigūnas, nesutikdamas su atleidimu iš tarnybos, nušalinimu nuo pareigų ar perkėlimu į kitas pareigas, per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą, gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą.
2. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą pareigūną į ankstesnes pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumas, kai pareigūnas tarnavo mažiau apmokamose pareigose.
3. Kai neteisėtai atleistas iš tarnybos pareigūnas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnes pareigas jam būtų sudarytos nepalankios tarnybos sąlygos, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali pareigūno prašymu negrąžinti jo Į ankstesnes pareigas, o priteisti jam kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Šiuo atveju pareigūnas laikomas atleistu iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnį.
58 straipsnis. Personalo rezervas
Muitinės departamente ir muitinės įstaigose gali būti sudaromas personalo rezervas. Jo nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS PAREIGŪNŲ DARBO LAIKAS, DARBO APMOKĖJIMAS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
59 straipsnis. Darbo ir poilsio laikas
Pareigūnų darbo ir poilsio režimą nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais.
60 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos
1. Pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už turimą pareiginį laipsnį, tarnybos stažą, taip pat priemokos. Pareiginės algos dydis nustatomas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiginės algos priedų bei priemokų apskaičiavimo tvarką pareigūnams jų laikino nedarbingumo, atostogų, kvalifikacijos kėlimo laikotarpiu, laikinai einant pareigas ir kitais atvejais nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru.
2. Pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už pareiginius laipsnius dydžiai:
1) vyriausiajam muitininkui - 50 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;
2) 1 rango muitininkui - 45 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;
3) II rango muitininkui - 40 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;
4) III rango muitininkui - 35 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;
5) 1 klasės muitininkui - 30 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;
6) II klasės muitininkui - 25 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;
7) III klasės muitininkui - 20 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;
8) vyresniajam muitininkui - 15 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;
9) muitininkui - 10 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio.
3. Pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už tarnybos muitinėje stažą dydžiai:
nuo l iki 3 metų-5.procentų pareiginės algos dydžio. nuo 3 iki 5 metų - 10 procentų pareiginės algos dydžio;
nuo 5 iki 10 metų - 20 procentų pareiginės algos dydžio;
nuo 10 iki 15 metų - 25 procentų pareiginės algos dydžio;
nuo 15 iki 20 metų - 30 procentų pareiginės algos dydžio.
4. Už kiekvienus tarnybos muitinėje metus, ištarnautus po 20 metų tarnybos, procentinis priedas didinamas 5 procentais, bet ne daugiau kaip 50 procentų.
5. Priemokos už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį virŠijančią veiklą, taip pat darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
61 straipsnis. Atostogos
1. Atostogos pareigūnams suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymą ir Atostogų įstatymą.
2. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos muitinėje stažą:
1) iki 10 metų - 30 kalendorinių dienų;
2) nuo 10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;
3) nuo 15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;
4) 20 metų ir daugiau - 45 kalendorinės dienos.
62 straipsnis. Papildomos atostogos
1. Pareigūnui, kuriam Statuto 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka pavesta laikinai atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl to keičiančiam gyvenamąją vietą, persikelti skiriama iki 5 darbo dienų. Už Šį laikotarpį jam mokamas vidutinis darbo užmokestis toje muitinės įstaigoje, kurioje jam pavesta laikinai atlikti kitas pareigas.
2. Mirus artimam giminaičiui (tėvui, motinai, vaikui, sutuoktiniui, broliui, seseriai), pareigūnui suteikiamos 3 dienų apmokamos atostogos.
63 straipsnis. Aprūpinimas pensijomis
Pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų ir kiti įstatymai.
64 straipsnis. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
Pareigūnų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiamos valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu.
65 straipsnis. Kompensacijos pareigūnams
1 Pareigūno, žuvusio vykdant tarnybines pareigas sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki jiems sukaks šešiolika metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui, motinai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama vienkartinė 120 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.
2. Pareigūnui, sužeistam vykdant tarnybines pareigas, išmokama kompensacija, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį:
1) dėl sužeidimo tapusiam I grupės invalidu- 60 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sužeidimo tapusiam II grupės invalidu - 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sužeidimo tapusiam III grupės invalidu - 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio,
4) sunkaus sužeidimo (suluošinimo) atveju - 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
5) apysunkio sužeidimo (suluošinimo) atveju - 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
6) lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju - 6 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
3. Pareigūno sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, taip pat jei dėl sužeidimo liko sveikatos pakitimų ar sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija.
66 straipsnis. Perkėlimo išlaidų atlyginimas
Pareigūnams, kuriems Statuto 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka laikinai pavesta atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto pervežimo išlaidos, išmokami dienpinigiai bei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė pašalpa.
67 straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
1. Pareigūnams, tarnybos atlikimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikiami tarnybiniai butai.
2. Jeigu tarnybiniai butai nesuteikiami, pareigūnams, tarnybos atlikimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos: mokama 3 minimalių gyvenimo lygių išmoka.
3. Pareigūnai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų tarnybos muitinėje stažą, gali gauti lengvatinį kreditą gyvenamajam būstui statyti ar pirkti. Lengvatinių kreditų skyrimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
68 straipsnis. Kitos socialinės garantijos
1. Pareigūnų būtinos medicininės reabilitacijos dėl sužeidimo ar kitų sveikatos sutrikimų, patirtų tarnyboje, gydymosi išlaidos kompensuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Pareigūnui, turinčiam teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir panaudojusiam jį prieš asmenį, suteikiama psichologo konsultacija. Esant specialisto rekomendacijai, pareigūnas siunčiamas medicininei-psichologinei reabilitacijai.
3. Pareigūnams dėl sunkios materialinės padėties, ligos, šeimos nario mirties ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti suteikiama vienkartinė materialinė parama.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS
69 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos
1. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
2. Pareigūnas įstatymų nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.
3. Psichinė prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji Šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant statuto išvardytoms sąlygoms.
4. Fizinė prievarta Statute suprantama kaip:
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;
2) specialiųjų priemonių, t.y. ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dėl jų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir finansų ministro įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas.
5. Naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
6. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas.
7. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą nepažeisdamas Statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.
8. Jei dėl pareigūno panaudoto šaunamojo ginklo asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, įstaigos, kurioje dirba pareigūnas, vadovas apie tai privalo informuoti prokurorą.
9. Pareigūnų, turinčių teisę naudoti šaunamąjį ginklą sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
70 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas
1. Pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
3) vykstant pasikėsinimui į Muitinės departamento ar muitinės įstaigos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Muitinės departamento ar muitinės įstaigos turtą, taip pat kai būtina juos atgauti;
4) esant tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį. 2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.
71 straipsnis. Šaunamųjų ginklų naudojimas
1. Pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.
2. Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas nusikaltimą padariusį asmenį kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kai būtina atremti saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei.
3. Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms. Pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.
4. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus, nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.
5. Pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudojimui, jeigu jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.
6. Pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba iškviesti pagalbą.